<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Įvairūs &#8211; Kordicepsas.info</title>
	<atom:link href="https://lm7.baltsaitas.lt/category/ivairus/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://lm7.baltsaitas.lt</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 01 May 2025 23:34:32 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.9.4</generator>

<image>
	<url>https://lm7.baltsaitas.lt/wp-content/uploads/2025/04/cropped-favicon-32x32.jpg</url>
	<title>Įvairūs &#8211; Kordicepsas.info</title>
	<link>https://lm7.baltsaitas.lt</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Galinos Šatalovos dieta</title>
		<link>https://lm7.baltsaitas.lt/galinos-satalovos-dieta/</link>
					<comments>https://lm7.baltsaitas.lt/galinos-satalovos-dieta/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[fohowkor]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:43:30 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Įvairūs]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://lm7.baltsaitas.lt/?p=2153</guid>

					<description><![CDATA[Iš tūkstančių būdų sulieknėti ir ilgai išsaugoti jaunystę tik nedaugelis pagrįsti moksliškai bei įrodyti eksperimentais.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p style="text-align: justify;">Iš tūkstančių būdų sulieknėti ir ilgai išsaugoti jaunystę tik nedaugelis pagrįsti moksliškai bei įrodyti eksperimentais. Vienas tokių – garsios rusų medicinos mokslų daktarės Galinos Šatalovos dieta. Ji tinka kiekvienam, nereikalauja jokių finansinių išteklių, netgi atvirkščiai – taupysite pinigus ir laiką.</p>



<p style="text-align: justify;">Ilgus metus neurochirurge dirbusios G.Šatalovos metodika labai paprasta: penkis kartus sumažinti įprastą racioną, dalį maisto pakeisti dvasiniu penu, daug judėti ir taisyklingai kvėpuoti. Šią metodiką moteris sukūrė nusivylusi oficialiosios medicinos bejėgiškumu prieš sunkias ligas. G.Šatalova tūkstančiams pacientų padėjo atsikratyti ne tik antsvorio, bet ir onkologinių ligų. Labiausiai patyrę Rusijos medikai ir mokslininkai po kaulelį narstė, tikrino G.Šatalovos metodiką. Kai kurių dalykų moksliškai paaiškinti nepavyko, tačiau faktai buvo akivaizdūs: G.Šatalovos sistema padeda susigrąžinti sveikatą ir išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.</p>



<p style="text-align: justify;">Mokslinis G.Šatalovos metodikos paaiškinimas</p>



<p style="text-align: justify;">Kiekviena mūsų organizmo ląstelė užprogramuota dalytis tam tikrą kiekį kartų. Kai dalijimosi rezervas išsenka, žmogus pradeda senti ir miršta. Persivalgius medžiagų apykaita pagreitėja, ląstelės greitai dauginasi ir lygiai taip pat greitai nyksta.<br />Biologinio laikrodžio rodyklės sukasi pašėlusiu greičiu… Alkis sulėtina medžiagų apykaitą – ląstelės dalijasi lėčiau, ir žmogus atrodo gražiau, jaučiasi sveikiau ir gyvena ilgiau.</p>



<p style="text-align: justify;">Dietos principai: Valgykite mažai ir retai</p>



<p style="text-align: justify;">Dienos raciono kaloringumas – nuo 800 iki 1200 kcal. Per kartą galima suvalgyti nuo 250 iki 400 ml maisto, t. y. maisto kiekis turi atitikti skrandžio tūrį ir jokiu būdu netempti jo sienelių. Tam, kad sužinotumėte, kiek galite per kartą suvalgyti, prisisemkite į rieškutes vandens ir supilkite jį į stiklinę – lygiai tiek maisto telpa į jūsų skrandį.<br />G.Šatalovos sekėjai valgo du kartus per dieną – 11 val. ryto ir 6 vai. vakare, tačiau nevengia dienos raciono padalyti ir į 3 dalis. Svarbiausia, pasak jų, laikytis 16 valandų pertraukos tarp paskutiniojo ir pirmojo valgymų, kad organizmas maksimaliai įsisavintų maistingąsias medžiagas. Kai kurie dietologai tvirtina, kad laikantis G.Šatalovos dietos galima pavirsti distrofiku, mat net nieko neveikdami ir gulėdami ant sofos mes išnaudojame daugiau kalorijų, nei ji siūlo. Tačiau G.Šatalova įsitikinusi: be kalorijų, natūralūs produktai turi dar ir gyvos biologinės energijos, kuri maitina žmogaus organizmo ląsteles.</p>



<p style="text-align: justify;">Nepamirškite dvasinio peno</p>



<p style="text-align: justify;">Ar pastebėjote: kai esate kuo nors susidomėję, valgyti nesinori? Tačiau kai nieko neveikiate, nuo šaldytuvo negalite atsitraukti. Pasak G.Šatalovos, maistas – toli gražu ne vienintelis energijos šaltinis. Mažiau valgantis žmogus, maisto trūkumą kompensuojantis įdomiu filmu, gera knyga, paroda, bendravimu su įdomiais žmonėmis, netrukus energijos pradeda gauti iš oro, šviesos, garsų. Tai kokybiškai kita energijos rūšis, ji stimuliuoja kūrybingumą, intelektą, teikia gyvenimo džiaugsmo.</p>



<p style="text-align: justify;">Rinkitės tinkamus produktus</p>



<p style="text-align: justify;">G.Šatalovos teigimu, valgydami turėtume pirmenybę teikti šviežiems, augaliniams, džiovintiems arba raugintiems produktams. Visiškai nevartokite produktų, kurių sudėtyje yra konservantų, stabilizatorių, aromatinių medžiagų, dažiklių ir t.t. Valgykite daug vaisių ir daržovių, geriausia – užaugusių ir subrendusių toje šalyje, kurioje gyvenate. Ypač rekomenduotini riešutai, sėklos – saulėgrąžų, moliūgų, aguonų. Sveika valgyti košių – avižų, grikių, kviečių, miežių. Kartais paskanaukite ir kepinių, bet be mielių – duoniukų, ryžių ar grikių trapučių. Iš riebalų tinka tik augalinis aliejus, cukrų keiskite medumi ir saulės energijos prisigėrusiais džiovintais vaisiais.<br />Druskos – mažas žiupsnelis per dieną, arbata – žolelių. Kartą per savaitę valgykite žuvies, jūros gėrybių. Pati G.Šatalova itin vertina jūros kopūstus, kuriuose labai daug vitaminų ir mikroelementų, bei daigintus kviečius.</p>



<p style="text-align: justify;">Atsisakykite „negyvų” produktų</p>



<p style="text-align: justify;">Visi mėsiški patiekalai, G.Šatalovos nuomone, teršia organizmą ir sukelia ligas, o kepiniai iš persijotų miltų, mielinės tešlos, cukraus slopina protą, sukelia mieguistumą. Konservuotas maistas kenkia kepenims. Kava ir žalioji bei juodoji arbatos laikomos stimuliatoriais, sparčiai sekinančiais nervinės energijos atsargas.</p>



<p style="text-align: justify;">Valgiaraštis</p>



<p style="text-align: justify;">Pusryčiai. Šilta žolelių arbata su dviem citrinos riekelėmis ir šaukšteliu medaus.<br />Pietūs. Erškėtuogių arbata su medumi. 150 g šviežių daržovių salotų (agurkai, cukinijos, pomidorai, lapinės salotos, svogūnų laiškai, salierai), pagardintų citrinų sultimis, susmulkintais krapais, petražolėmis, bazilikais. 150 g vandenyje virtos grūdų košės su puse šaukštelio alyvuogių aliejaus.<br />Vakarienė. Žolelių arbata su medumi. Kopūstų arba burokėlių salotos, pagardintos citrinų sultimis. Arba vandenyje virta grikių košė be sviesto.</p>



<p style="text-align: justify;">Dietos pranašumai</p>



<p style="text-align: justify;">Mėnesį laikantis šios dietos galima atsikratyti 3-4 kg. Iš organizmo pasišalina šlakai, nereikalingi skysčiai, paskaistėta veido oda.<br />Dieta gali pailginti gyvenimą 10-20 metų.<br />Padeda išsaugoti lanksčią ir liekną figūrą, skaisčią ir elastingą odą.<br />Taupo pinigus ir laiką – nereikia pirkti delikatesų ir valandomis stovėti prie viryklės.<br />Racioną galima paįvairinti daržovių sriubomis, duoniukais, bemielės tešlos kepiniais. Gerkite tiek, kiek norisi, neprievartaudami savęs, mat laikantis šios dietos beveik nesusidaro šlakų.</p>



<p style="text-align: justify;">Dietos trūkumai</p>



<p style="text-align: justify;">Reikalauja labai daug valios.<br />Atima galimybę pažinti subtilų kulinarijoj pasaulį, mėgautis gurmaniškais patiekalais.<br />Dieta nepriimtina tiems, kam malonumas valgyti didkepsnį su keptomis bulvytėmis yra nepalyginamai didesnis už norą būti sveikam, lieknam ir ilgai gyventi.<br />Pernelyg skurdus racionas.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://lm7.baltsaitas.lt/galinos-satalovos-dieta/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Prieš 13 mėnesių kardinaliai mitybą pakeitusi šeima atsikratė daugybės sveikatos negalavimų</title>
		<link>https://lm7.baltsaitas.lt/pries-13-menesiu-kardinaliai-mityba-pakeitusi-seima-atsikrate-daugybes-sveikatos-negalavimu/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[fohowkor]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:39:33 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Įvairūs]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://lm7.baltsaitas.lt/?p=2143</guid>

					<description><![CDATA[Straipsnyje sužinosite apie Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Dariaus Kubiliaus šeimos patirtį, kardinaliai pakeitus mitybą – visiškai atsisakius gyvūninės kilmės produktų.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<div class="wp-block-uagb-call-to-action uagb-block-1ca1040f wp-block-button">
<div class="uagb-cta__wrap">
<h3 class="uagb-cta__title">Skaitykite portale Delfi.lt</h3>
<p class="uagb-cta__desc" style="text-align: justify;">Straipsnyje sužinosite apie Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Dariaus Kubiliaus šeimos patirtį, kardinaliai pakeitus mitybą – visiškai atsisakius gyvūninės kilmės produktų. Aprašoma, kaip ši pokyčių kelionė pagerino šeimos sveikatą: nuo susitvarkiusių kraujo tyrimų ir virškinimo iki išnykusių alergijų bei širdies problemų. Gydytojas dalinasi mitybos principais, pagrįstais moksline literatūra, ir įtraukia praktinius patarimus bei mėgstamų augalinio maisto patiekalų receptus.</p>
</div>
<div class="uagb-cta__buttons"><a class="uagb-cta__button-link-wrapper wp-block-button__link" href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/pries-13-menesiu-kardinaliai-mityba-pakeitusi-seima-atsikrate-daugybes-sveikatos-negalavimu-59750367" target="_blank" rel="noopener noreferrer">Skaityti</a></div>
</div>



<p><a href="https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/pries-13-menesiu-kardinaliai-mityba-pakeitusi-seima-atsikrate-daugybes-sveikatos-negalavimu-59750367" target="_blank" rel="noreferrer noopener nofollow">https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/pries-13-menesiu-kardinaliai-mityba-pakeitusi-seima-atsikrate-daugybes-sveikatos-negalavimu-59750367</a></p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Netinkami įklotai</title>
		<link>https://lm7.baltsaitas.lt/netinkami-iklotai/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[fohowkor]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:25:21 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Įvairūs]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://lm7.baltsaitas.lt/?p=2139</guid>

					<description><![CDATA[Ketvirtadalis moterų kenčia dėl netinkamų įklotų]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p style="text-align: justify;"><strong>Ketvirtadalis moterų kenčia dėl netinkamų įklotų</strong></p>



<p style="text-align: justify;">Gydytojai ginekologai yra pastebėję, kad higieninių įklotų naudojimas ir asmens higienos taisyklių nepaisymas menstruacijų metu ar jų nežinojimas, sukelia niežulį, odos šutimus, paraudimus, alerginius bėrimus, kartais – net ligas: bakterinę vaginozę, vulvitą, kandidozę.</p>



<p style="text-align: justify;">Mūsų šalyje atliktas pirmas mokslinis tyrimas apie natūralaus pluošto savo sudėtyje turinčių ir sintetinių higieninių įklotų poveikį moterų sveikatai.</p>



<p style="text-align: justify;">Pasikliauja reklama</p>



<p style="text-align: justify;">Lietuvos rinkoje pirmieji vienkartiniai higieniniai įklotai pasirodė daugiau nei prieš dešimtmetį, nors pasaulyje jie plačiai pradėti naudoti jau Pirmojo pasaulinio karo metais. Šiandien be jų sunku įsivaizduoti moters gyvenimą. Įvairios užsienio kompanijos siūlo savo gaminius, kaip geriausiai atitinkančius vartotojų poreikius ir higieniniams įklotams keliamus reikalavimus. Tačiau, be televizijoje nuolat pasirodančių ir žurnaluose spausdinamų reklamų, trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų žinių apie higieninių įklotų kokybę ir poveikį moterų sveikatai.</p>



<p style="text-align: justify;">Atliko tyrimą</p>



<p style="text-align: justify;">Dar 2002 metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atlikta sociologinė apklausa, kurios metu apklausti gydytojai ginekologai bei higieninių įklotų naudotojos. Apklausa parodė, kad dauguma moterų nežino, jog netinkami higieniniai įklotai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Ši apklausa paskatino Lietuvos higienos instituto mokslininkus atlikti mokslinį tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti sintetinių ir natūralaus pluošto turinčių higieninių įklotų poveikį reprodukcinio amžiaus moterų sveikatai.</p>



<p style="text-align: justify;">Tyrime dalyvavo daugiau kaip 500 moterų 18-50 metų amžiaus iš penkių didžiausių mūsų šalies miestų, aplinkinių rajonų ir kaimo vietovių.</p>



<p style="text-align: justify;">Patiria negalavimų</p>



<p style="text-align: justify;">Pasak mokslininkų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 72 proc. moterų naudoja vien sintetinio pluošto higieninius įklotus, nors net 44 proc. apklaustųjų kaip pagrindinį higieninių įklotų pasirinkimo kriterijų įvardino natūralias medžiagas.</p>



<p style="text-align: justify;">Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, ryškėja tendencija, kad daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų turi sveikatos sutrikimų, susijusių su naudojamais higieniniais įklotais. Tačiau tik 11 proc. moterų kreipėsi į gydytojus dėl patiriamų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė naudojami higieniniai įklotai. Dauguma moterų ir toliau naudoja sintetinius įklotus, nors ir patiria dėl to negalavimų.</p>



<p style="text-align: justify;">Tyrimas parodė, kad moterys, naudojančios sintetinius higieninius įklotus, turi statistiškai patikimai net 1,5 karto didesnę negalavimų riziką, palyginti su tomis, kurios naudoja natūralaus pluošto savo sudėtyje turinčius higieninius įklotus.</p>



<p style="text-align: justify;">Natūralūs higieniniai įklotai geriau</p>



<p style="text-align: justify;">Viena svarbiausių tyrimo išvadų – Lietuvos moterims trūksta informacijos apie tai, kurie įklotai yra mažiausiai kenksmingi sveikatai. 82 proc. apklaustųjų teigiamai vertina natūralaus pluošto turinčius higieninius įklotus, tačiau net 67 proc. apklaustų moterų nežinojo, kuriuose įklotuose yra natūralių medžiagų. Trūksta informacijos ir apie tai, kurie higieniniai įklotai yra sintetiniai, o kurie turi savo sudėtyje natūralaus pluošto, nes gamintojai dažnai šios informacijos nepateikia.</p>



<p style="text-align: justify;">Laikraštis “Klaipėda”</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kenksmingos medžiagos kosmetikoje!</title>
		<link>https://lm7.baltsaitas.lt/kenksmingos-medziagos-kosmetikoje/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[fohowkor]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:16:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Įvairūs]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://lm7.baltsaitas.lt/?p=2132</guid>

					<description><![CDATA[Kenksmingiausios medžiagos kurių turime vengti kosmetikoje.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p style="text-align: justify;">Gaminio sudėtis nurodoma pagal INCI ingredientų nomenklatūrą (International Nomenclature of Cosmetic Ingredients – Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra). Ingredientai turi būti surašyti jų panaudoto kiekio (koncentracijos) mažėjimo tvarka.</p>



<p style="text-align: justify;">Slapti pavojai kosmetikos pramonėje!</p>



<p style="text-align: justify;">Kenksmingiausios medžiagos kurių turime vengti kosmetikoje:</p>



<ul class="wp-block-list" style="text-align: justify;">
<li>Butylated Hydroxythaluene (BHT)</li>



<li>Butylene Glycol</li>



<li>Diethanolamine (DEA)</li>



<li>Dimethicone</li>



<li>Dimethicone Copolyol</li>



<li>Cyclomethicone</li>



<li>EDTA</li>



<li>Isobutylparaben</li>



<li>Laureth Sulfate</li>



<li>Mineral Oil</li>



<li>Paraben (methylparaben, propylparaben, butylparaben, ethylparaben)</li>



<li>Paraffinum Liquidum</li>



<li>Petrolatum</li>



<li>Phenoxyethanol</li>



<li>Polyethylene Glycol (PEG)</li>



<li>Polypropylene Glycol (PPE)</li>



<li>Propylene Glycol</li>



<li>Triclosan</li>



<li>Triethanolamine (TEA)</li>
</ul>



<figure class="wp-block-table" style="text-align: justify;">
<table class="has-fixed-layout">
<tbody>
<tr>
<td>Paraben(Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl)</td>
<td>Naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Ardo endokrininę sistemą – mėgdžioja estrogenų veiklą. Sukelia alergines reakcijas ir odos išbėrimus. Labai teršia mūsų odą – yra toksiški.  Naudojama beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti paaukštintą koncentraciją ir pastebimai gadinti imuninę sistemą, kas gali įtakoti įvairių ligų bei anomalijų atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parebenai surasti ir motinos piene).</td>
</tr>
<tr>
<td>Paraffunum Liquidum</td>
<td>Vazelinas, pigus naftos subproduktas, kuris padengia odą „nekvėpuojančiu” sluoksniu, sudaro komedonus (juoduosius taškus, uždegimus). Gali turėti policikliškiuosius aromatizuotus angliavandenius (PHA), taip pat yra kancerogenai ir mutagenai. Kosmetikoje dažniausiai naudojamas dėl pigumo, lyginant su aukštos vertės augalų aliejais.  Dažnai naudojamas visų tipų kremuose  masažiniuose aliejuose, tai yra pagrindinė „vaikų aliejaus”  medžiaga. Suteikia laikiną odos minkštinimą, riebinimą.</td>
</tr>
</tbody>
</table>
</figure>





<figure class="wp-block-table" style="text-align: justify;">
<table class="has-fixed-layout">
<tbody>
<tr>
<td>Propylene Glycol</td>
<td>Saldus ėdus skystis. Naftos sintezės produktas. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga (humectant). Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams. Pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis. Tepant odą suriša riebalus, išstumdamas skysčius ir svarbius odos sveikatai komponentus, tuo sukeldamas laikiną odos lygumo pojūtį. Naftos chemijos alergija dažnai palydima inkštirų susidarymu. Prasiskverbdamas pro odą į organizmą, elgiasi kaip kraujo indų ir protoplazmos nuodas, sugebantis sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus. Toksiškas, sukelia kepenų anomalijas, (testuoti  su gyvūnais).</td>
</tr>
<tr>
<td>Mineral Oil</td>
<td>Techninis aliejus, naftos chemijos atliekos. Užklijuoja ir „dusina“ odą. Sulėtina jaunų ląstelių augimą. Didina dehidrataciją ir mažina barjerinę odos funkciją. Dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis. Alerginės reakcijos (naftos chemijos alergija) gali sukelti artritus, migreną, epilepsiją, diabetą. Sudėtyje didelis kiekis kancerogenų – medžiagų galinčių sukelti onkologinius susirgimus.</td>
</tr>
</tbody>
</table>
</figure>





<figure class="wp-block-table" style="text-align: justify;">
<table class="has-fixed-layout">
<tbody>
<tr>
<td>Petrolatum</td>
<td>Petrolatum (Petrolatas) Parafinas/ Parafino aliejus/ – naftos chemijos riebalai. Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir mineralinis aliejus, bet nuodingesnis. Taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus. Sulaiko skysčius, neleidžia pašalinti toksinų ir apykaitos produktų, trukdo odos kvėpavimui. Neteisingi odos drėkinimo būdai kenksmingi ir sukelia priešlaikinį senėjimą, o ne atjaunėjimą. Petrolatum yra randamas 7,1% produktų, esančių rinkoje, įskaitant 15% visų lūpų dažų ir 40% visų kūdikiams skirtų losjonų ir aliejų.</td>
</tr>
<tr>
<td>Triethanolamine (TEA),<br />Diethanolamine (DEA)</td>
<td>Dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastimi, smarkiai dirgina kūno audinius. DEA ir TEA yra „aminai“(amoniako junginiai) ir gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius junginius), kai jie susijungia su nitratais. Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną. Gali būti įvairių alerginių reakcijų priežastimi, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius – nitrozaminus.</td>
</tr>
<tr>
<td>Laureth Sulfate<br />Sodium Lauryl</td>
<td>Naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti priemonė. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plauką sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį ir neleidžia jam skilinėti. Galima pamanyti, kad viskas yra puiku, plaukas vis tiek negyvas, tad koks skirtumas, kokios tos cheminės medžiagos. Tai yra pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.Nuo agresyvių plaunančių priemonių plaukai silpnėja, skilinėja ir būname priversti toliau naudoti šampūnus su cheminėmis medžiagomis, kurios juos apklijuoja ir vizualiai pagrąžina. Tokio šampūno patenka ir ant odos. O čia jau ir prasideda problemos, kuomet dirginama oda, atsiranda pleiskanos (kurias jau kiti šampūnai naikina), silpnėja plaukų svogūnėliai (dėl ko lėčiau auga, arba visai išslenka mūsų taip puoselėjami plaukai), nuodijamas organizmas.</td>
</tr>
<tr>
<td>Phenoxyethanol</td>
<td>Konservantas naudojamas įvairiuose kremuose. Nepageidaujamas poveikis: kancerogenas, mutagenas ir toksinis. Skatina navikų atsiradimą. Kenksmingas inkstams ir pūslei, sukelia nevaisingumo problemų, sukelia rimtą žala akims, smegenų degeneraciją.</td>
</tr>
<tr>
<td>Butylated Hydroxythaluene (BHT)</td>
<td>Naudojamas kremuose bei dezodorantuose. Antioksidantas, pailginantis kosmetikos galiojimo laiką. Nepageidaujamas poveikis: sintetinis antioksidantas, kuris sukelia alergines reakcijas. Vietoj BHT patariama naudoti natūralius antioksidantus, pav. E, C vitaminus ir kitus.</td>
</tr>
<tr>
<td>Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea</td>
<td>Tai plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Dėl šių chemikalų formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški.</td>
</tr>
<tr>
<td>Butylene Glycol</td>
<td>Vazelininis ingredientas. Toksiškas.</td>
</tr>
<tr>
<td>EDTA</td>
<td>Arba etilendiamintetra acto rūgštis, yra cheminė medžiaga, gana plačiai naudojama odontologijoje dėl savo savybių sujungti dvivalenčius arba trivalenčius metalų jonus.</td>
</tr>
<tr>
<td>Triclosan</td>
<td>Yra pranešimų apie ūmų poveikį sveikatai, pavyzdžiui, odos dirginimas dėl jo poveikio. Gali sukelti rimtų sveikatos problemų, silpnina imuninę sistemą, sumažėja vaisingumas, įtakoja lytinius hormonus, gali sukelti apsigimimus ir vėžį.</td>
</tr>
<tr>
<td>Steralkonium Chloride</td>
<td>Amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos, kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje, nei augalinius proteinus, kurie yra tinkamesni plaukams. Sukelia alergijas, yra toksiškas.</td>
</tr>
<tr>
<td>Synthetic Fragrances</td>
<td>Sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta “fragrance“(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastimi gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) ingredientų etiketėje, jeigu nenurodyta, kad tai yra augalinės kilmės.</td>
</tr>
<tr>
<td>Dimethicone</td>
<td>Pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikoninis aliejus. Žalingas patekęs per odą, dirgina akis, dirgina odą, sukelia auglius plaučiuose ir krūtinės ląstoje, sukelia auglius endokrininėje sistemoje. Toksikologinės savybės NEBUVO išsamiai ištirtos.</td>
</tr>
<tr>
<td>Natrio benzoatas</td>
<td>Sukelia vėžinius susirgimus, turi kancerogenini poveiki. Dažnai naudojami ir maisto produktuose (E211).</td>
</tr>
<tr>
<td>Ftalatai</td>
<td>Labai dažnai randama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonės, nagų lake, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų minkštėja oda, lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Randami plastikiniuose vaikų žaisluose, lubrikantuose, vaikų priežiūros produktuose, gali būti maisto produktuose (atsiranda jų pakavimo metu). Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad ftalatai nuodingi, pakenkia nervų sistemą ir dauginimosi sistemą. Į vaiko organizmą ftalatai patenka pro odą ar burną, nes vaikai viską liečia ir deda į burną (taip pažindami pasaulį), taip pat naudojant vaikams skirtus losjonus, pudras, šampūnus.</td>
</tr>
</tbody>
</table>
</figure>



<p style="text-align: justify;">Karcinogenai</p>



<p style="text-align: justify;">Labai pavojingi dažnai kosmetikos produktuose naudojami karcinogenai – tai pagrindiniai vėžį sukeliantys dirgikliai.<br />Viena trečioji visų produktų turi vieną ar daugiau sudėtinių dalių, kurios galėtų būti priskirtos prie galimų žmogiškųjų karcinogenų.<br />Beveik 70% visų produktų turi sudėtines dalis, kurios gali būti užterštos priemaišomis, susijusiomis su vėžiu ir kitomis sveikatos problemomis.</p>



<p style="text-align: justify;">Laikas rinktis saugią kosmetiką</p>



<p style="text-align: justify;">Tikriausiai kai kurie iš jūsų papriekaištautumėt. Jei šios medžiagos būtų tokios pavojingos, jų neleistų gaminti chemijos pramonę kontroliuojančios institucijos. Tačiau, atminkite, jog kosmetikos produktuose sudėtinė pavojingų medžiagų dalis labai nedidelė, todėl sunku įrodyti jų neigiamą efektą ilgalaikėje perspektyvoje. Patikrinkite savo mėgstamų ir Lietuvoje itin populiarių šampūnų, dantų pastų, muilų ar kremo sudėtį. Suskaičiuokite kiek pavojingų ingredientų juose rasite? Du, penkis, o gal net devynis?..</p>



<p style="text-align: justify;">Galbūt išties laikas keisti kosmetiką ir rinktis sveikesnę?</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Jogurtai Lietuvoje</title>
		<link>https://lm7.baltsaitas.lt/jogurtai-lietuvoje/</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[fohowkor]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 26 Nov 2024 19:07:30 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Įvairūs]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://lm7.baltsaitas.lt/?p=2126</guid>

					<description><![CDATA[Ar tikrai visi Lietuvoje parduodami jogurtai yra pavojingi sveikatai? Jogurtų žalą ir naudą įvertina nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p style="text-align: justify;">Lietuvoje parduodami jogurtai – pavojingi sveikatai</p>



<p style="text-align: justify;">Ar tikrai visi Lietuvoje parduodami jogurtai yra pavojingi sveikatai? Jogurtų žalą ir naudą įvertina nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.</p>



<p style="text-align: justify;">Daugelis „Activia“ ar „Actimel“ jogurtų vartotojų tikisi žadėtojo TV ekrane stebuklo iš „gyvojo” produkto. Tiktai kas jame yra gyvo? Štai ką rašo gamintojas: „Į šio jogurto sudėtį įeina ypatingos Acti Regularis bakterijos…“ Tam, kad pritraukti gyvenimo išblaškytą jūsų dėmesį ir nustebinus „pakabinti“ jus, galingasis Dannon imasi net keisti visam mokslo ir ne tik mokslo pasauliui žinomų bakterijų Bifidobacterium animalis DN-173 010 pavadinimą: Bifidus Digestivum – Anglijoje, Bifidus Regularis – JAV ir Meksikoje, Bifidobacterium Lactis ar BL Regularis – Kanadoje, Dan Regularis – Brazilijoje ir Bifidus Actiregularis – Austrijoje, Argentinoje, Čilėje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir žinoma, gimtojoje Lietuvėlėje.</p>



<p style="text-align: justify;">Kam tokia pavadinimų maišalynė?</p>



<p style="text-align: justify;">Tam, kad jau ir taip menkas jūsų supratimas apie bakterijas atsidurtų už tūkstančio kilometrų nuo tiesos. Jeigu tikitės šių jogurtų pagalba atstatyti žarnyno mikroflorą, tai jūsų tikėjimas bergždžias – gyvų bakterijų šiuose jogurtuose niekada nebuvo, nėra ir nebus.</p>



<p style="text-align: justify;">Kodėl? Todėl, kad jų gamintojams pirmiausia rūpi jūsų kišenė, jūsų pinigai, bet ne jūsų mityba, ir juolab sveikata. Tam, kad pratęsti jogurto produktų galiojimo laiką, galutiniame gamybos etape šie erzacjogurtai, falsifikatai yra apdorojami aukšta temperatūra – ne tik minimoms, bet ir visoms jogurto bakterijoms pribaigti tereikia 70 laipsnių karščio temperatūros.</p>



<p style="text-align: justify;">Pabandykite padėti neatidarytą tikro naminio jogurto indelį (kurio Lietuvoje jokioje parduotuvėje ir už jokius pinigus negausite, – pamėginkite tai padaryti pietų šalyse) kambario temperatūroje parai ir akivaizdžiai įsitikinsite, kad natūralaus tikro jogurto su gyvomis bakterijomis dangtelis stipriai išsipučia. Indelyje gyvos bakterijos ne tik visą cukrų pervirškino, atsiranda rūgimas, bet ir į gentaines ėmė taikytis. Jei to neįvyko, jūsų pirktame jogurte arba nėra bakterijų, arba jos jame jau nebe gyvybingos, specialiai numarintos.</p>



<p style="text-align: justify;">Jeigu jogurto galiojimo laikas apie tris mėnesius, tai apie kokį bakterijų gyvybingumą galime kalbėti?</p>



<p style="text-align: justify;">Reikėtų nepamiršti ir dar vienos skrandžio funkcijos – dezinfekuoti maistą. Stipriai rūgšti jo terpė (pH apie 2) sunaikina didžiąją dalį bakterijų. Taigi, jei „Actvijoje“ ar „Actimel“ ir liks viena kita leisgyvė „geruolė“, tai jos egzistencija pasibaigs skrandyje ir maistinė „jogurto“ vertė bus nulinė. Ypatingai gyvybingų bakterijų indelyje turi būti apie milijardą, tik tada menkutis procentėlis išlaikęs gyvastį praslys į žarnyną.</p>



<p style="text-align: justify;">Kai gydotės sausomis bakterijomis iš vaistinės, jos sudėtos į kapsules, kurios pilnai ištirpsta tik žarnyne. Be to jose bus ne tik „Dannon“ siūlomo vieno štamo bakterijos, bet ir kitos, kurios lygiai taip pat reikalingos jūsų žarnynui – Bifidobacteriumbifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium longum, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus lactis, ir Lactobacillusrhamnosus. Žinoma, atsiras prieštaraujančių šiai nuomonei ir pradės vardinti gimines ir pažįstamus, kuriems „Activia“ ar „Actimel“ „sureguliavo” virškinimą, bet šie žmonės nežino, kad buvo elementariai apmulkinti – į visus „Activia“ ar „Actimel“ jogurtus dedamas inulinas, kuris ir „sutvarko” (t.y. „paleidžia“) vidurius.</p>



<p style="text-align: justify;">O jei nustosite vartoti „Activia“ ar „Actimel“ (produktą su inulinu), jūsų viduriai (jei žarnyne nebuvo bifido bakterijų) funkcionuos taip pat, kaip ir prieš jogurto vartojimą. Inulinas laisvina vidurius. Jo į „Activia” ar „Actimel“ indelį dedama 3 gramai (kapsulėse, skirtose laisvinti vidurius, jo tėra 2 gramai).</p>



<p style="text-align: justify;">Štai čia ir yra „Activia“ ar „Actimel“ „gydomasis“ efektas! Homopolisacharidas inulinas yra maistinė skaidulinė medžiaga, kuri skrandyje brinksta ir suteikia sotumo jausmą (prisidėjus į skrandį akmenų irgi būtų sotu). Į žarnyną inulinas patenka nesuvirškintas, todėl jis priklauso prebiotinių medžiagų klasei, jį virškina bifidobakterijos ir laktobacilos. Augdama „geroji” žarnyno mikroflora išskiria fermentus, kurie skaido prebiotikus į rūgštis. Tačiau, kad inuliną suskaidyti, žarnyne jau turi būti pakankamai bifido ir lakto bakterijų. O juk žmogus, gerdamas „Activią” ar „Actimel“, tikisi gausiai savyje „pasisėti” šių bakterijų iš jogurto. Štai ir gaunasi, kad sveikam organizme inulinas bus virškinamas, o ieškančiame žarnyno sveikatos – jis bus tik balastu. Tiesa, vidurius jis laisvins, bet tik tiek.</p>



<p style="text-align: justify;">Apie inuliną reikėtų kai ką dar žinoti. Laisvindamas vidurius, jis pašalina iš organizmo vandenį, kurio sergančiam vidurių užkietėjimu trūksta. Kaip manote, baigus vartoti inuliną, organizme vandens padaugės ir vidurių turinys mažiau kietės?</p>



<p style="text-align: justify;">Čia dar vienas mulkinimas: nustojus vartoti „Activia“ ar „Actimel“, viduriai vėl užkietėja, todėl žmogus ir vėl pradeda šį jau priklausomybe virtusį produktą vartoti kasdien. Ar yra priklausomybė nuo inulino, šiandien to dar netyrė nė vienas mokslininkas, bet pagal „Activia“ ar „Actimel“ suvartojamus kiekius ir gamintojų gaunamus pelnus, jau galima spėti, kad „Activia“ prilygsta narkotikams. Kai kuriems žmonėms inulinas gali būti stiprios alergijos priežastimi.</p>



<p style="text-align: justify;">Dar šio „sveiko“ maisto sudėtyje: lieso pieno milteliai, vanduo, uogų esencija, fruktozė, modifikuotų kukurūzų krakmolas, cheminiai aromatizatorius, dirbtinė želatina, karminas, natrio citratas, obuolių rūgštis, dirbtinis saldiklis sukralozė (lenkiškame variante rašomas cukrus, bet kas gi patikrins?).</p>



<p style="text-align: justify;">Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad oksiduotųsi pieno riebalai, o tokie mūsų organizme – nepageidaujami, nes jie sukelia vėžinių ląstelių dauginimąsi. Beje, visi Lietuvoje pieno kombinatai jau 10 metų pieno negamina, tik pieno miltelius, o pieną iš tų pačių miltelių su vandenių – dabar pieno mėgėjai pakrapštykite pakaušį, ką kasdien geriate…..</p>



<p style="text-align: justify;">Jūs jau įtikino, kad „Activijoje” naudojamas vanduo aukščiausios kokybės? O kodėl tokį gamintojas turėtų naudoti?</p>



<p style="text-align: justify;">Karminas (E-120) – dažiklis, gaminamas iš tam tikros rūšies vabzdžių. Kai kuriems žmonėms jis yra alergenas.</p>



<p style="text-align: justify;">Obuolių rūgštis (E- 296) – pažeidžia dantų emalį, tai ta pati rūgštis, kurios poveikį juntame valgydami neprinokusius obuolius.</p>



<p style="text-align: justify;">Likusios sudėtinės dalys tėra užpildai, didinantys produkto tūrį, o tuo pačiu ir gamintojo pelną, bet nieko bendro neturi su sveiku produktu.</p>



<p style="text-align: justify;">Sukralozė (E-955) – dirbtinis saldiklis, galintis būti migrenos priežastimi, gali pažeisti ląstelės DNR, neigiamai veikia užkrūčio liauką (lot. thymus).</p>



<p style="text-align: justify;">Sukralozės poveikis gyvybei panašus kaip ir DDT miltelių (liaudiškai „dustas“). Apie kokias gyvas bakterijas galima kalbėti, jei greta gyvena toks kaimynas? Sakote, kad ant indelio paraštyta cukrus? Dabar gal ir cukrus, bet kitose šalyse jų gaminamame jogurte – saldiklis, kuris pilnai atspindi Dannon “mokslininkų” žinias. O galbūt ne žinias, gal kitus tikslus?</p>



<p style="text-align: justify;">Straipsnyje pateikta asmeninė nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako nuomonė.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
